R.Jarutis: nemažai laiko skiriu trenerio darbui, tad neatmetu galimybės vėl tęsti stratego karjerą

[ad_1]

Lietuvos moterų krepšinio lygos (LMKL) čempionės „Utenos“ direktorius Rolandas Jarutis save yra išbandęs įvairiose rolėse – nuo įžaidėjo iki klubo prezidento.

Dabar R.Jarutis yra ne tik „Utenos“ bosas, bet ir Šarūno Marčiulionio krepšinio akademijos direktorius. Mažeikiškis „LMKL TV“ papasakojo apie norą vėl imtis trenerio darbo, moterų krepšinį, „Utenos“ komandos sėkmės formulę ir moterų krepšinį.

Apie sėkmės formulę. Didžiausia Utenos komandos paslaptis yra tinkamas miestas su gera sirgalių armija. Taip pat – viso miesto požiūris. Miesto valdžia, be kurios pagalbos nebūtų titulo, ir rėmėjai, kurie padeda komandai. Didžiausią darbą padarė merginos, žaidusios su „Utenos“ marškinėliais. Žinoma, kad ir trenerio darbas. Mano darbas yra administruoti, sujungti ir suvienyti bei pasirūpinti, jog žaidėjoms liktų tik galvoti apie krepšinį.

Apie trenerius ir žaidėjus. Žaisti krepšinį buvo kažkas nerealaus. Tai bandau perteikti ir jaunajai Lietuvos krepšinio kartai. Jeigu tėveliai, Dievas ir gamta davė fizinius duomenis, turite juos išnaudoti. Su didele pagarba žiūriu į vaikų trenerius. Su didžiule pagarba žvelgiu į moterų komandų trenerius, nes tai yra visiškai kitokia specifika. Yra daug niuansų, kuriuos privalo išmanyti. Man pasisekė, kad „Utenoje“ dirba šiuo metu geriausias Lietuvos moterų krepšinio treneris Alfredas Vainauskas. Didžiulis jo nuopelnas, jog mes laimėjome du titulus.

Apie moterų rinktinę. Mes turime tikrai neblogą ir sakyčiau, kad gerą rinktinę. Jeigu kažkas sako, jog moterų krepšinis dabar yra kažkokiame nuopuolyje, geriau mažiau kalbėtų, o savo darbais, idėjomis, mintimis, finansais prisijungtų ir padėtų, jog moterų krepšinis eitų į priekį. Reikia, kad LMKL stiprėtų, nes per lygą pereina didžiausias žaidėjų kiekis į rinktinę. Lengviausia yra kalbėti, o sunkiausia – dirbti.

Apie motyvaciją siekti pergalių. Motyvacijos netrūksta, nes šiemet konkurencija dėl titulo išaugo. Jeigu pernai mes turėjome geriausią sudėtį, tai šiemet favoritė atimti titulą yra „Sūduva“, bet nereikia užmiršti ambicingų komandų – „Hoptrans-Sirenų“ ir „Kibirkšties“.

Apie savo karjerą. Turėjau galimybę save išbandyti įvairiose pozicijose: žaidėjo, trenerio, direktoriaus, klubo viceprezidento ar prezidento. Šiuo metu nemažai laiko skiriu trenerio darbui ir man jis įdomus. Galbūt nuskambės keistai, bet man norėjosi patirti ir suprasti, kas yra moterų bei vaikų krepšinis. Trenerio karjeros neatmetu, nes šis dabar yra labai įdomus. Rezultato siekimas ir adrenalino gavimas yra fenomenalus dalykas.

Apie rėmėjų paieškas. Yra daug būdų, kaip privilioti rėmėjus ir dar daug jų yra neatrastų bei neišnaudotų. Aš pats mokausi iš daugybės žmonių ir matau, kaip sunku pritraukti rėmėjus į moterų ar vaikų krepšinį. Tai yra sudėtingas procesas ir belieka žavėtis LMKL direktore Audra Ginelevičiene, kuri įdeda milžiniškas pastangas, jog moterų krepšinis neliktų nuošalyje.

[ad_2]

Krepsinis.net

You must be logged in to post a comment Login

Leave a Reply