„New born“: vienoje naujausių pasaulio valstybių gims nauja Lietuvos rinktinė

„New born“ – toks iš atskirų raidžių sudėtas užrašas yra Prištinos miesto centre. Vandalai nugriovė N ir W raides, bet visi vis tiek žino, jog tai kalbama apie vieną naujausių pasaulio valstybių.

2008 metais Kosovas tapo nepriklausomu ir dabar pasaulyje šią Albanų apgyvendintą valstybę lenkia tik Pietų Sudanas, kuris žemėlapyje atsirado 2011 metais.

Labai simboliška, kad „naujagimėje valstybėje“ penktadienį vakare gims ir nauja Lietuvos vyrų rinktinė.

Startiniame penketuke nebus Manto Kalniečio, Jono Mačiulio ar Jono Valančiūno. Simboliška, bet ant parketo nematysime ir 5, 8 ar 17 numeriu pažymėtų marškinėlių. Arnoldas Kulboka pasirinko 8-ąjį numerį, bet jis prieš Kosovą nerungtyniaus.

„Nesąmoninga yra, kai negali atstovauti savo šaliai – nesuprantu tų užkulisinių dalykų apie marketingą ir dalykus. Suprantu tiek, kad pirmą kartą gyvenime neturiu pasirinkimo žaisti rinktinėje ar ne. Visada būdavo ateidavo vasara ir tavo balsas lemdavo, o dabar ne tik tavo balsas“, – sakė M.Kalnietis, kuris penktadienį su Artūru Gudaičiu Milane įsitaisys ant sofos ir stebės, kaip rungtyniaus mūsiškiai, o dar prieš kelis mėnesius jie kartu kovojo už Lietuvą.

Tokios rinktinės mes nematėme niekada. Tokios rinktinės ir nepamatytume, jeigu ne Eurolygos ir FIBA konfliktas, kuriame žaidėjai gūžčioja pečiais, klubai kuria pasiteisinimus, kodėl neleido savo žaidėjų į rinktines, o sirgaliai nežino, ko tikėtis.

„Susirinko geriausi iš blogiausių“, – savo stiliumi šovė Kšištofas Lavrinovičius. 38-erių aukštaūgis po 2014 metų Pasaulio taurės kovų buvo atsisveikinęs su rinktine, o žurnalistai jau buvo apdainavę jo atsidavimą nacionalinei komandai, bet dabar jis grįžo ir tapo kapitonu, o penktadienį audringoje albanų sukurtoje atmosferoje jo patirtis bus labai reikalinga.

Savo galvosūkį gavo ir Dainius Adomaitis bei kitų stipresnių rinktinių treneriai – jiems reikia sulipdyti kažkokį žaidimą per 3–4 dienas. Kosovo strategas Bradas Greenbergas sakė, kad ir mažesnės valstybės nėra lengvoje situacijoje, bet amerikiečiui galima paprieštarauti. Viena yra, kai komandos turi praktiškai visus įprastus žaidėjus ir visai kita situacija, kai susirenka vos 2–3 iš tų, kurie prieš kelis mėnesius rungtyniavo Europos čempionate.

Čia ir vėl yra kita medalio pusė – Lietuvos trenerių štabas galėjo pažiūrėti, kaip Kosovas nugalėjo Makedoniją ar Estiją bei kokį žaidimą propaguoja ši komanda, o štai B.Greenbergas niekada nėra matęs rinktinėje Gedimino Oreliko, Vaido Čepukaičio ar Arno Butkevičiaus.

Tai kaip situacija su naujagimio laukimu – tarsi esi pasiruošęs jo pasirodymui šiame pasaulyje, bet vis tiek jis pateiks tiek staigmenų, jog atrodys, kad namų darbų taip ir neparuošei.

D.Adomaitis namų darbus tikrai ruošia: Klaipėdos „Neptūno“ ir Panevėžio „Lietkabelio“ trejetai rungtyniaus pernelyg neskaldomi, nes jie geriau vieni kitus jaučia ir taip be iš anksčiau sutartų derinių gali imti ir sužaisti situacijas, kurias rungtyniauja savo klubuose. Tarpusavio ryšių neturėtų būti praradę ir Rokas Giedraitis su Deividu Gailiumi, o Šarūnas Vasiliauskas bei Adas Juškevičius yra tos pačios kartos žaidėjai, kurie kartu rungtyniavo ne vienerius metus. Gijų rinktinė tikrai turi daug, tik jos turi suveikti.

Prištinoje reikės šaltų nervų, nes čia lauks tikra karo atmosfera. Taip, šioje šalyje nėra gatvėse savo prarastų vyrų apraudančių moterų, nėra subombarduotų pastatų, čia karas baigėsi prieš 18 metų, bet karštakošiai albanai, kurių čia gyvena 88 proc., moka sukurti pragarą nedidelėje arenoje. Į Prištiną atvykęs D.Adomaitis sakė matęs vaizdo įrašus tų rungtynių, kurias Kosovas laimėjo ir ten 2,5 tūkst. aistruolių sukurdavo ypatingą atmosferą.

Apskritai Kosovui lapkričio 24-oji bus ypatinga diena – tik neseniai FIBA pripažinta valstybė pradėjo varžytis atrankose, iškovojo kelias pergales, o čia dar atvyksta tokios krepšinio valstybės rinktinė. Prištinoje žurnalistus vežęs taksi vairuotojas žinojo, kur yra Lietuva ir iš karto ištarė žodį „Žalgiris“. Mažai krepšiniu besidomintis vyras žinojo ir tai, kad ketvirtadienį žalgiriečiai turėjo rungtyniauti su Turkijos ekipa, nes girdėjo tai per kažkokį turkišką kanalą.

Jums reikėjo matyti akis 24-erių Kosovo rinktinės kineziterapeuto, kuris Lietuvos žurnalistams pasakojo apie šių rungtynių reikšmę šaliai ir apskritai galimybę varžytis FIBA turnyruose. Kas mums atrodo savaime suprantama, Kosovui tai yra tik pirmieji nedrąsūs žingsneliai, kai stojantis ant kojų reikia prisilaikyti už kito rankos. Niekas neturės priekaištų jiems, jeigu bus skaudžiai parkrista ant žemės.

Šiai Lietuvos rinktinei tai bus taip pat pirmieji žingsneliai, bet ji turi iš karto stotis ir bėgti, nes kitaip jos niekas nesupras. Jog taip ir atsitiks tiki D.Adomaitis, kuris jau pirmojo interviu metu tvirtai parodė pasitikėjimą šiuo keturioliktuku.

„Man labai nepatiko, jog eskaluoja, kad tai yra antra ar trečia rinktinė. Ne, tai yra geriausi žaidėjai, kurie šiai dienai žaidžia geriausią krepšinį. Aš, kaip treneris, pasitikiu jais ir pasitikėkime šiais vyrais visi“, – pirmadienį sakė strategas.

O žaidėjams reikės pasitikėjimo ir tikėjimo savo jėgomis. Juk tik 6 iš jų yra rungtyniavę vyrų rinktinėje oficialiose rungtynėse, o labiau patyrusiais šioje kategorijoje galime vadinti tik K.Lavrinovičių, Renaldą Seibutį bei, iš dalies, Adą Juškevičių, kuris sužaidęs 18 mačų. Visiems kitiems tai bus nauja pradžia, nauja atsakomybė ir naujas vaidmuo, su kuriuo susigyventi laiko paprasčiausiai nėra – reikia eiti ir daryti savo darbą.

Pasikeitusi FIBA sistema pagimdys nemažai debiutantų rinktinėse, kurie bandys kažkaip susitvarkyti su savo užduotimis prasibrauti į 2019 Pasaulio taurės turnyrą, bet didžiosios daugumos iš jų Kinijoje nebus – ant parketo vėl grįš jų didieji broliai. Tokia yra realybė ir visi krepšininkai ją puikiai suvokia, bet nuo to ginti savo šalies garbę jų noras nesumažėja.

Norime mes to ar nenorime, patinka mums ši sistema ar nepatinka, nauja Lietuvos rinktinė savo kelią į Pasaulio taurės turnyrą pradeda penktadienį. Mylėkime šį kūdikį, tikėkime juo ir palaikykime jį.